Morizzz kavinė

-Meliii,- sušuko Ema,- Arnoldas tavo pusbrolis gal visai pakvaišai?- išsižiojusi žiūrėjo Ema.

Meli atsisuko į emą apsikabinusi pusbrolį ir tarė:
-joks jis man pusbrolis jis mano vaikinas. Sorry Džoaną užimta.

Susiraukiau.
Atsitraukiau ir tėškiau Melijai per skruostą.
-Nedrysk-surikau.-kaip tau negėda...Su pusbroliu,-rėkė-pavaišus merga.

Mačiau,kad Dzoana atsisėdo ir nesuprato kas vyksta.

Ema žiūrėjo į savo sesrį išpustomis akimis, bet nieko nedarė, žiūrėjo į Arnoldo reakcija.

-Kvailys, argi taip gražu?-susiraukusi paklausiau gerai kad greit gyju ir neskaudėjo.

Nežinojau kaip elgtis.Viskas atrodė keista.
,,Meilė.."
WTF?
Nieko nesupratau...
-Gal aš eisiu...-atsistojau.

Pradėjau liksėti:
-taip, taip, taip, taip...

-Meli,- dar kartą suriko Ema,- Gal gali pagarbiau, visi žmonės žiūri į tave. Arnoldai eik iš čia palik ją ramybėje, tai pat ir Dzoana.

Meli atsisuko į sesę:
-Tu gal durna???????????

Susiraukė
,,Visai jau"
-imk-padavė lapelį tam vaikinui ir išėjo.
,,Lauksiu..." pagalvojo

Meli greit išplėšė lapelį jam išrankų ir kad neatimtų prarijo.

_ne nu...Beprotė kažkokia,-nusijuokiau.-Tau viskas gerai Meli?

-Gal baikit ką? Elgiates kaip maži vaikai, raminkites,- suriko Ema, nebegalėjo jų pakesti.

-Viskas sušikta,-greit išpyliau.

-Meli pagarbiau,- sutriko,- Arnoldai palik ją ramybėje, Dzoana ne tau yra, pats žinai kodėl,- Ema pasakė ir tikėjosi kad Arnoldas suprask kodėl.

Melija pikta atsisuko į seserį:
-Žinai ką? Tu man jau atsibodai,-garsei tarė.

-Ei Meli ką aš padaraiu aš bandau tą nevisprotį atitraukti nuo Dzonos.

-Džoana mano geriausią draugė ir tu ją atsitempei į kavinę kur aš su juo ir dar atitempei prie mūsų kur tavo protas, o kai galbėju draugę dar ant manęs rėki,-tūžo Melija.

-Prie ko čia ta?Kaip sakėt? Dzoana?-paklausė.
-Žinot,man gana tū mažų vaikų žaidimų,-pasakė ir pasuko link išėjimo.
Sustojo.
-Beja,Melija,galiu tave į beprotnamį užrašyt?

-Gerai aš žinau kur Dzoana aš einu pas ją, ir saugosiu ją nuo to pusbrolio.

Melija padėjo ant staliuko pinigus už arbatps ir įsikibo pusbroliui į parankę:
-Niekus tu manęs neužrašysi ir dabar prisidirbai taip kad manimi neatsikratysi,-pareiškė.

-Nuo manes jos nereikia saugot,-paskė ir pažaibavo į Emą.
-MEJIA,ATKIBK

-Nea,-toliau stiprei laikėsi,-Eime į kosmetikos parduotuvę reikia naujo lūpų blizgio be tau nepakenktu pudra,-pridūrė.

-Arnoldai tu pats žinai kodėl tu negali su Dzoana bendrauti artimai,- nusiraukė Ema,- Tu esi vampyras,- susšnabždėjo,- O ji žmogus.

-Žinau ,kad ji žmogus,-pasakė.
-Einam einam,-pasidavė Meli įtakai.