Ema eidama pro šalį užėjo į maisto prekes jos mintys buvo nežinia kur, čia buvo tiek maisto kvapas jai nosį užgniaužė. Galvojo greičiau dingti iš čią. Su ranka užspaudė nosį:
-Greičiau man duokite sulčių, bananų, vienu žodžių vaisių, pieno gaminių ir užtenka. Kiek bus?
-Iš jūsų 100 litų,-tarė pardavėja.
-Gerai,- ir Ema dingo iš ten. Galvojo fui tą šlamštą nešu rankoje.