Emos slaptasis kambarys apie kurį niekas nežino

Ema atėjo į savo slaptąjį kambarį pailsėti nuo žmopnių kurie jai nori pikto, kurie elgesi su ją negražiai. Emai norėjusi verkti, bet ji to negalėjo daryti. Ema užsidėjo maudimosi kostiumėlį ir išoko į baseiną. Tada pradėjo dainuoti savo nuostabiu balsu, kurio dėka ji šiame mieste užėmė 1-ąją vietą.

Ema užlipusi laiptais atėjo į savo slaptą kambarį. Užsidėjo maudimosi kostiumėlį ir nuėjo maudytis.

Po 1 valandos pasimaudžiusi Ema užsidėjo chalatą ir atsigulė į savo lovą, žiūrėjo televizorių ir skaitė knygą.

Ema apsirengė ir nusileido žemyn.

Ema atitenpė čia Dzoana ir tarė:
-Tu čia saugi, šitos vietos niekas nežino net Meli, bet matai tam kampe stovi 10 kompiuterių, juose visas namo vaizdas, ta prasme seku namą matau ir girdžiu kaip kas. Klausyk manęs įdėmiai. Tu čia saugi niekur neini aš tave saugosiu ir dabar busim čia.

-Palauk?!-prisimerkė,-tai dabar aš esu kalinė?

-Ne Dzoana nesuprask ne taip, tu čia saugi, jis taves čia neras. O tu iš čia niekur neisi. Tau pavojinga dabar išeiti kažkurtai, lauksim Meli kol ateis, kaip ateis, aš matysiu per kamerą tada per mikrafoną pasakysiu kaip ateiti į šį kambarį.

-Lūūktelllkkk...-nutesė.
-Kodėl jūs mane pradėjot nuo jo saugot?????

-Truputi palauk, grįš Meli ir mes abi tau viską papasakosim,- Ema graudžiai kalbėjo, nes nenorėjo kad jai kažkastai nutiktu, ji norėjo apsaugoti Dzona nuo pavojaus.

-Išvesk mane iš čia,arba tiesiog leisk išeit,-pareikalavo.
-Aš nenoriu čia būt...Noriu namo,-pažėjo į Emą

-Niekur tu neisi,- Ema papriekaištavo.
-Sedėsi čia ir niekur neisi,- surėkė Ema.- Tuoj Meli grįš ir tau viską papasakosim, o tada gailėsies kad mūsų neklausiai.

-Man taspats,Girdi?Man viskas vienodai,aš tik NORIU išeit,-rėkė,-ar gali būt ŽMOGUS ir išleist MANE?????!!!

-Ne negaliu būti žmogumi ir aš tavęs neišleisiu,- papriekaištavo Ema,- ir užtrenkė duris kad ji niekur neišeitu, o pati atsisėdo šalia jos,- Kaip tu manai mes tave pažįstam nuo mažumės manai mes leistume ir norime tau blogo?

Pasupūtė.Nekalbėjo.Žėjo į vieną tašką ir nieko negalvojo.

-Taip jau geriau,- tarė Ema.

Niršo.
Apsiverkė.
Atsigulė,užsidengė pagalve galvą ir užsimerkė.
,,Dzoana,,,tu amžinai pasiduodi" šaukė jos vidinis balsas.
Nejučia apgaubė miegas.
Užmigo.

Ema užklojo Dzoana, o pati pradėjo vaikščioti po kampais ir laukė Meli.

Jautė kaip skaudėjo galvą,kaip širdis plaka.Bet miegojo,arba apsimetė ,kad miega.

Emai biški buvo ramiau, ir tiktai laukė kol ateis Meli ir galėsim viską papasakoti.

Ema galvojo, kada Meli pasirodys namo, ir galės paaiškinti kelią į šį kambarį.

Ema per kamerą pamatė Meli, ir per mikrafoną tarė:
-Alio alio, o gerai veikia, Meli girdi mane? Klausyk eik į tamseją svetainę, užlipk, tada eik į dešinę pusę, užlipusi nuo laiptų matai juodai baltas plyteles, eik dešimt žingsnių į priekį, ir atsistosi ant juodos plytelės, ant jos pašokinėk 15 kartų ir pakelk plytelė, tada įeisi į kambarį,- aiškino Ema Meli.

Ema pamatė Meli faką ir tarė:
-Ateik iča greičiau, šalia manęs guli Dzoana,- tarė Ema.

Na ir mano sesuo paimė ir išėjo. Na gerai aš kantri, ir palauksiu.